Sihanoukvilis ir teorinės bei praktinės Justės veiklos

    Turiu prisipažinti, kad šio miesto pavadinimą kopijuoju iš google, nes nei parašyti, nei normaliai ištarti vis dar nemoku. Taigi, Sihanoukville - mūsų naujieji namai. 

Įdomios patirtys prasidėjo net nepasiekus šio miesto, čia važiavome autobusu su lovomis, turiu pripažinti, keista, bet labai patogu. Anksčiau esu keliavusi autobusu ilgus atstumus, tačiau taip patogu dar niekada nebuvo, autobusų su lovomis reikia ne tik Azijoj! 

Nuomos kainos paprastuose viešbutukuose nesiskiria nuo Siem Reap, tad laikinai apsigyvenome svečių namuose šalia Orchetial paplūdimio. Šalia pastebėjau keletą užrašų, kur bendrabučio tipo kambaryje galima apsigyventi už 2$ per naktį. Akivaizdu, tai tobula vieta norintiems keliauti pigiai! Šalia namų esantis paplūdimys pradžioje paliko labai gerą įspūdį, daug šurmulio, moterys nešiojančios ir pardavinėjančios jūros gėrybes, barai, į kuriuos kartais gal kiek per įkyriai kviečiama užeiti, vaikai pardavinėjantys apyrankes, dažnai angliškai kalbantys geriau nei suaugusieji. Kad jau paminėjau vaikus, nenustebkite, jeigu užsisakius bokalą alaus jį atneš penkiametė mergaitė - taip nutinka dažnai. Jeigu nenorite pirkti iš vaikų apyrankių, jie pasiūlys sužaisti žaidimą iksiukai nuliukai  ir jeigu laimėsite, galėsite apyrankę, kurios jums nereikia, nusipirkti dvigubai pigiau. Žaisti nebandėme, bet panašu, kad tie vaikai nenugalimi. Na, bet apie vaikus kol kas užteks. Orechetial vyksta nevaikiški vakarėliai. Kaip ir anksčiau aprašytoje Pub gatvėje, čia daug garso ir šviesų, kažkaip nesinori leistis į smulkmenas, todėl pasakysiu trumpai ir suprantamai, čia ateičiau dažniau, jeigu būčiau iš tų žmonių, kurie mėgsta linksmybes Palangoje sezono metu. Žinoma, čia vaizdas į jūra daug egzotiškesnis, o svaigalai žymiai pigesni. Kol neatradome Otres paplūdimio ir čia buvo visai gerai, bet kai nusibeldėme ten, į Orchetial nelabai norisi sugrįžti. Otres - tikra ramybės oazė, daug tvarkingesnis paplūdimys, subtilesni barai ir tobula čilinimo atmosfera. Šiame paplūdimyje įsikūręs ir vienas lietuvių baras, labai gaila, kad jis dabar remontuojamas ir neveikia, tačiau tikimės, kad kol gyvensime čia, pavyks ten apsilankyti. Labai smagu esant kažkur toli pamatyti kažką savo, kad ir Lietuvos vėliavą ant reklaminio stendo su užrašu "Amber food". Bet nebūkim per daug sentimentalūs. :)

  Namai Sihanoukville. Gyvenam kiek atokiau nuo miesto centro, ganėtinai ramioj vietoj, netoli jūros. Miestas neatrodo labai didelis, todėl visas reikiamas vietas su motociklu galime pasiekti per 10-15 min. Už trijų aukštų namą per mėnesį mokam 650 dolerių + mokesčiai už elektrą. Atsižvelgiant į tai, kad turime kiemą su baseinu, biliardo stalą, du kart per savaitę ateinančią namų tvarkytoją ir ganėtinai erdvius kambarius, manau, kad tikrai nepermokam. Viską galite pamatyti Mariaus darytame video reportaže (žemiau), į tai, kad esu vadinama augintiniu, galite nekreipti dėmesiu, ne visiems užtenka proto suvokti, kokia laimė gyventi su tokiais žmonėmis kaip aš. Žinau, kad rodyti tokius ženklus, kokius rodau filmuotame vaizdelyje nekultūringa, atleisk mam, pasistengsiu būti geresnė ir elgtis kaip dama. Oi, truputį įsijaučiau. 

  Kitas klausimas, kuris mano pažįstamiems kartais neduoda ramybės, ką aš čia veikiu? Teoriškai daugiausiai laiko turėčiau versti tekstus ir studijuoti (taip, aš išvažiavau į Kambodžą ir nepasiėmiau akademinių atostogų, ir nemečiau savo magistro studijų), praktiškai - dažniausiai žaidžiu pokerį. Kaip žinia šitą žaidimą aš visai mėgstu, todėl pradėjau į jį žiūrėti šiek tiek rimčiau ir mokytis, mokytis, mokytis. Kelis kartus per savaitę nueinu į kazino pažaisti gyvuose turnyruose, jeigu neklystu buvau jau 7 kartus, 3 kartus pavyko nueiti iki headsupų, du turnyrus laimėjau. Nebloga statistika? :) Nemažai laiko praleidžiu ir žaisdama internete, pavyzdžiui vakar 7 valandas žaidžiau turnyrą, kuriame buvo 5400 žmonių, viskas kaip ir buvo neblogai, bet galiausiai iškritau 42 ir laimėjau 8 dolerius, kai už pirmą vietą laimėjimas 750. Žodžiu BAISIAI smagu. Bet pasiduoti nežadu, nepaisant tokių šlykščių akimirkų, susidomėjimas žaidimu dar nedingo. Kalbant apie KOL KAS labiau teorines veiklas. Zigmai, parašau šitą tekstą ir einu verst, dėstytojai, nuo kitos savaitės tikrai pradėsiu rašyti darbus! 

  Tai va taip ir gyvenu Kambodžoje, kitą kartą apie tai, ką rasite lėkštėje užsisakę maisto už 2-3 dolerius ir tai, kas dar gali nustebinti Sihanoukvilyje. :)

   

Dovanos vietiniams ir pirmas įspūdis

       Kartais ateina tokia diena (kartais ir neateina), kai koks nors žmogus tau visiškai netikėtai sako: "ei, važiuojam į Kambodžą", galvodama, ką atsakyti tikriausiai mąsčiau kiek per ilgai, užtrukau visas 3-5 minutes, o dabar aš čia, jau pilna įspūdžių, o 5 mėnesiai Azijoje dar prieš akis.

Šiandien lygiai mėnuo, kai aš gyvenu kažkokiame kosTmose, jau kuris laikas galvoju apie tai, kad šia patirtimi reikia pasidalinti, tačiau stabdo tai, kad neturiu jokios priemonės, kuri padėtų perteikti Jums vaizdinę informaciją ir iliustruoti visas pasakas, kurias čia ketinu rašyti. Bet pažadu, su laiku bus ir priemonės, bus ir iliustracijos.

Pradėsiu nuo to, kad gyvenimas Kambodžoje prasidėjo Siem Reap mieste su daug pigaus alaus, triukšminga Pub gatve, ausis draskančia muzika ir nebūtinai pačiais linksmiausiais nuotykiais. Taigi, atsibeldėme čia, viešbutyje, už kurį sumokėjom apie 10$ už dvivietį kambarį, palikome daiktus ir meginome pirmą kartą atrasti Kambodžą. Atradimai prasidėjo viešbučio bare, po ilgos kelionės visai norėjosi sudaužti bokalais ir pasidžiaugti, kad mes pagaliau ČIA, patraukliai atrodė ir kaina - 1$ už bokalą (tada dar nežinojome, kad stipriai permokam :D). Antras atradimas - tuk tuk'ai - mūsų laimė ir mano nelaimė (nelaimė bus istorijos vinis, tad dar palikim truputį intrigos).  Už 1$ gali nuvažiuoti beveik į bet kurią miesto vietą, žinoma, reikia mokėti derėtis, pirma kaina, kurią Jums pasiūlys, beveik visada bus didesnė, tačiau dažniausiai ne galutinė. Taigi, su tuk tuk'u nuvažiavome į Siem Reap centrą, kur vos tik sutemus prasideda veiksmas, visuose baruose garsiai (dažnai nekokybiškai) groja muzika, gatvė pilna kioskelių siūlančių kokteilius po 1,5$,  šokiai ir gatvėse, ir klubuose, daugybė neskoningai, iššaukiančiai apsirengusių merginų ir šiek tiek galvas pametę turistai. Kalbant atvirai, pirmus du vakarus visai smagu, vėliau - keistai atgrasu.  Taigi, susiradome kiek tylesnį barą, išgėrėme dar po keletą alaus (šį kartą nepermokėjom - 0.5$ už bokalą), visai  skaniai pavalgėm, galiausiai gatvėje pažaidėme beer pongą ir kaip čempionai grįžom namo. Kuo dar gali nustebinti Pub gatvė? Kepti tarakonai ir kitokia vabzdžiai! Išbandėm - neblogas užkandis prie alaus.

Kitus vakarus leidome kiek ramiau. Trečią kelionės vakarą su draugu sugalvojom, kad būtų visai smagu su tuk tuk'u pasivažinėti aplink miestą, kelionė buvo išties smagi, karvės vidury kelio, vietinės lūšnelės ir šalia jų išdygę kontrastingai prabangūs viešbučiai, dainuojantis vairuotojas ir kitos smulkmenos. Tik sugrįžus "namo" suvokiau, kad neturiu savo piniginės. Žmonės, kurie mane gerai pažįsta ir žino, kaip dažnai būnu išsiblaškius ir sugebu pamesti įvairiausius daiktus, nenustebs. Nieko labai naujo, tik eilinis Justės feilas, tačiau laikykitės ten, kaip dabar madinga sakyti. Pastebėjus, kad nebėra piniginės, susiruošiau ieškoti mus vežusio tuk tuk'o, užduotis atrodė beveik neįmanoma, bet pabandyti reikėjo. Tuk tuk'o neberadau, per daug nesistebiu, jeigu aš rasčiau piniginę, kurioje daugiau pinigų nei mano mėnesio alga, tikriausiai leisčiau sau vieną vakarą pailsėti. Nežinau kaip, tačiau ieškodama dingusios piniginės sugebėjau pamesti telefoną, grįžus namo tiesiog susiėmiau už galvos, atsisėdau ant laiptelių ir pati stebėjausi koks beribis gali būti žmogaus žioplumas. Neneikit, išties įspūdinga.

Likusios dienos Siem Reape nebuvo labai ypatingos, pigiausio ir skaniausio maisto paieškos, kartais labiau vykę, kartais mažiau, pigus nugaros masažas, kojų masažą darančios žuvytės, dar truputis pigaus alaus, viešbučio baseinas, derybos turguje ir kt. Čia dar tikrai sugrįšim, nes atvažiavus į Kambodžą būtina aplankyti jų pasididžiavimą - Ankor Vatą.  Iki pasimatymo Siem Reap.

Kitą kartą papasakosiu apie mistika apipintą Kambodžos miestą, kuriame ketiname gyventi didžiąją kelionės dalį bei savo veiklą čia, juk atvažiavau ne tik pinigus ir telefonus vietiniams dalinti. :)