2016 m. spalio 22 d., šeštadienis

Sihanoukvilis ir teorinės bei praktinės Justės veiklos

    Turiu prisipažinti, kad šio miesto pavadinimą kopijuoju iš google, nes nei parašyti, nei normaliai ištarti vis dar nemoku. Taigi, Sihanoukville - mūsų naujieji namai. 
Įdomios patirtys prasidėjo net nepasiekus šio miesto, čia važiavome autobusu su lovomis, turiu pripažinti, keista, bet labai patogu. Anksčiau esu keliavusi autobusu ilgus atstumus, tačiau taip patogu dar niekada nebuvo, autobusų su lovomis reikia ne tik Azijoj! 
Nuomos kainos paprastuose viešbutukuose nesiskiria nuo Siem Reap, tad laikinai apsigyvenome svečių namuose šalia Orchetial paplūdimio. Šalia pastebėjau keletą užrašų, kur bendrabučio tipo kambaryje galima apsigyventi už 2$ per naktį. Akivaizdu, tai tobula vieta norintiems keliauti pigiai! Šalia namų esantis paplūdimys pradžioje paliko labai gerą įspūdį, daug šurmulio, moterys nešiojančios ir pardavinėjančios jūros gėrybes, barai, į kuriuos kartais gal kiek per įkyriai kviečiama užeiti, vaikai pardavinėjantys apyrankes, dažnai angliškai kalbantys geriau nei suaugusieji. Kad jau paminėjau vaikus, nenustebkite, jeigu užsisakius bokalą alaus jį atneš penkiametė mergaitė - taip nutinka dažnai. Jeigu nenorite pirkti iš vaikų apyrankių, jie pasiūlys sužaisti žaidimą iksiukai nuliukai  ir jeigu laimėsite, galėsite apyrankę, kurios jums nereikia, nusipirkti dvigubai pigiau. Žaisti nebandėme, bet panašu, kad tie vaikai nenugalimi. Na, bet apie vaikus kol kas užteks. Orechetial vyksta nevaikiški vakarėliai. Kaip ir anksčiau aprašytoje Pub gatvėje, čia daug garso ir šviesų, kažkaip nesinori leistis į smulkmenas, todėl pasakysiu trumpai ir suprantamai, čia ateičiau dažniau, jeigu būčiau iš tų žmonių, kurie mėgsta linksmybes Palangoje sezono metu. Žinoma, čia vaizdas į jūra daug egzotiškesnis, o svaigalai žymiai pigesni. Kol neatradome Otres paplūdimio ir čia buvo visai gerai, bet kai nusibeldėme ten, į Orchetial nelabai norisi sugrįžti. Otres - tikra ramybės oazė, daug tvarkingesnis paplūdimys, subtilesni barai ir tobula čilinimo atmosfera. Šiame paplūdimyje įsikūręs ir vienas lietuvių baras, labai gaila, kad jis dabar remontuojamas ir neveikia, tačiau tikimės, kad kol gyvensime čia, pavyks ten apsilankyti. Labai smagu esant kažkur toli pamatyti kažką savo, kad ir Lietuvos vėliavą ant reklaminio stendo su užrašu "Amber food". Bet nebūkim per daug sentimentalūs. :)

  Namai Sihanoukville. Gyvenam kiek atokiau nuo miesto centro, ganėtinai ramioj vietoj, netoli jūros. Miestas neatrodo labai didelis, todėl visas reikiamas vietas su motociklu galime pasiekti per 10-15 min. Už trijų aukštų namą per mėnesį mokam 650 dolerių + mokesčiai už elektrą. Atsižvelgiant į tai, kad turime kiemą su baseinu, biliardo stalą, du kart per savaitę ateinančią namų tvarkytoją ir ganėtinai erdvius kambarius, manau, kad tikrai nepermokam. Viską galite pamatyti Mariaus darytame video reportaže (žemiau), į tai, kad esu vadinama augintiniu, galite nekreipti dėmesiu, ne visiems užtenka proto suvokti, kokia laimė gyventi su tokiais žmonėmis kaip aš. Žinau, kad rodyti tokius ženklus, kokius rodau filmuotame vaizdelyje nekultūringa, atleisk mam, pasistengsiu būti geresnė ir elgtis kaip dama. Oi, truputį įsijaučiau. 
  Kitas klausimas, kuris mano pažįstamiems kartais neduoda ramybės, ką aš čia veikiu? Teoriškai daugiausiai laiko turėčiau versti tekstus ir studijuoti (taip, aš išvažiavau į Kambodžą ir nepasiėmiau akademinių atostogų, ir nemečiau savo magistro studijų), praktiškai - dažniausiai žaidžiu pokerį. Kaip žinia šitą žaidimą aš visai mėgstu, todėl pradėjau į jį žiūrėti šiek tiek rimčiau ir mokytis, mokytis, mokytis. Kelis kartus per savaitę nueinu į kazino pažaisti gyvuose turnyruose, jeigu neklystu buvau jau 7 kartus, 3 kartus pavyko nueiti iki headsupų, du turnyrus laimėjau. Nebloga statistika? :) Nemažai laiko praleidžiu ir žaisdama internete, pavyzdžiui vakar 7 valandas žaidžiau turnyrą, kuriame buvo 5400 žmonių, viskas kaip ir buvo neblogai, bet galiausiai iškritau 42 ir laimėjau 8 dolerius, kai už pirmą vietą laimėjimas 750. Žodžiu BAISIAI smagu. Bet pasiduoti nežadu, nepaisant tokių šlykščių akimirkų, susidomėjimas žaidimu dar nedingo. Kalbant apie KOL KAS labiau teorines veiklas. Zigmai, parašau šitą tekstą ir einu verst, dėstytojai, nuo kitos savaitės tikrai pradėsiu rašyti darbus! 
  Tai va taip ir gyvenu Kambodžoje, kitą kartą apie tai, ką rasite lėkštėje užsisakę maisto už 2-3 dolerius ir tai, kas dar gali nustebinti Sihanoukvilyje. :)





   

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą