Kambodža mano lėkštėje

Kaip ir žadėjau, šį kartą papasakosiu apie maistą Kambodžoje. Ankstesniuose įrašuose jau šiek tiek užsiminiau apie neblogą užkandį – tarakonus ir panašius dalykus, tačiau šiandien grįžtam į kasdienybę. J

Kaip žinia, prieš atvažiuojant į šį nepažintą kraštą, dirbau virtuvėj, todėl maistas man pačiai labai įdomi tema. Keista, tačiau gyvendama čia gaminau vos kelis kartus. Virtuvėje praleidžiu labai mažai laiko dėl labai paprastos priežasties – neapsimoka. Pirkti produktus ir gamintis namuose dažniausiai kainuoja brangiau nei valgyti kavinėje. Ką reiškia brangiau? Mėsos ir pieno produktai parduotuvėje kainuoja visišką kosmosą, pavyzdžiui, 12 dolerių už šaldytų dešrelių pakuotę, 3 doleriai už sviesto pakelį. Aišku, buvo ir dar labiau nustebinusių kainų – 7 doleriai už mažą stiklainiuką marinuotų agurkų. Kiek pigiau įvairių produktų galima nusipirkti turguje, bet karštyje ant prekystalio pusę dienos gulinti kiauliena neatrodo labai patraukliai. Kažkodėl turgaus pardavėjai supranta, kad šviežias jūros gėrybes reikia laikyti lede, o ant prekystalio gulinti salmoneliozė – nieko tokio. Neužilgo turėčiau gauti lauktuvių iš namų, kaimiški tėvų „auginti“ ir rūkyti lašiniai bus geriausia gimtadienio dovana EVER. Keletą kartų pirkome krevetes, lyginant kiek kainuoja įvairūs dalykai šioje šalyje, atrodė, kad mokame visai brangiai, bet pagalvojus apie kainas Lietuvoje, pasijunti kaip rojuje. 6 doleriai už 1 kilogramą šviežių krevečių! Nesu jūros gėrybių ruošimo specialistė, bet gavosi visai neblogai. Dar kartais kepu kiaušinienę arba verdu ryžius, panašu kad po šio pusmečio atgal į virtuvę manęs niekas nebepriims :D.

Labiausiai stebina tai, kad nepaisant tokių kainų parduotuvėje, kavinėse maistas labai pigus. Už 2-3 dolerius gali labai sočiai ir skaniai pavalgyti, o daugumos kavinių meniu atrodo kaip storiausias šeimos nuotraukų albumas, taigi, kažką mėgstamo ras visi. Dažnoje kavinėje meniu rasite ir vietinių (Khmerų) patiekalų ir tų, kuriuos galima priimti kaip pataikavimą europiečiams. Aišku, dėmesys skiriamas ir tų šalių virtuvei, iš kurių čia atvažiuoja daugiausiai turistų. Pavyzdžiui, vienos kavinės meniu radome rusiškus barščius, rusišką mišrainę (kažkas panašaus į mūsų baltą), koldūnus. Ne vienoje kavinėje siūlomi angliški pusryčiai, fish and chips ir pan. Aišku, kaip gi be nevykusių burgerių, picų ir čili troškinių! Beveik visų meniu pagrindą sudaro ryžiai arba makaronai (noodle) su įvairiais pasirinkimais (jautiena, kiauliena, vištiena, jūros gėrybės, daržovės, tofu, kiaušiniai), kartą buvau aptikus ir įdomesnių pasirinkimo variantų, pavyzdžiui, kengūriena. Pusryčiams siūlomi įvairūs omletai, sumuštiniai, blynai, vaisiai su jogurtu ir kt. Rinktis yra iš ko, tik reikia atrasti pačias geriausias vietas. Pastarąsias kelias savaites visą laiką valgome toje pačioje vietoje, išskyrus dienas, kai užsinorim picos, radom čia itališką piceriją, kainos kiek didesnės (pigiausia pica 4 doleriai), tačiau picos beveik tobulos, o ir italas savininkas labai malonus, gal kiek trūksta lietuviškumo (česnakinio ir tomato), bet šiaip sakom „nu super“ :D. Žodžiu, iš esmė gyvenam neblogai, valgom skaniai ir pakankamai sveikai.

Dauguma kavinių yra labai paprastos ir įsikūrę tiesiog gyvenamuose namuose arba kieme, terasoje. Šeimos moteris gamina maistą, o šeimos vyras būna ten pat, kur mes valgome, ir išsidrėbęs žiūri televizorių, dar kartais vaikai atneša alaus :DD Teko matyti keletą virtuvių iš arčiau, dažniausiai neatrodo labai estetiškai, lietuviškos patikros tikrai nepraeitų, bet nesuku dėl to galvos, nes atneštas maistas atrodo patraukliai ir dažniausiai būna skanus, nemalonumų su skrandžiu, čia gyvendama, turėjau tik kartą.  Kupstyte, tu čia išprotėtum, nes čia tikrai daugiau problemų, nei nenuvalytas stalčiaus kraščiukas. :D  Nenustembame, kai paruošimo darbai tiesiog vyksta lauke, šalia laksto keletas vištų, kai pamatai tokį vaizdą, bent jau susikuri iliuziją, kad gali būti, jog tikrai valgei vištieną, o ne kažką įdomesnio. :D Maisto laukti dažniausiai tenka visai ilgai, o belaukiant girdisi, kaip kažkas čirška keptuvėje, tai palieka visai gerą įspūdį, nes žinai, kad gauni ne pašildytą, o ką tik pagamintą patiekalą. Dėl aptarnavimo niekas per daug nesijaudina, gali būti, kad jeigu atėjai pavalgyti ne viena, savo patiekalą gausi tik tada, kai visi jau bus pavalgę, būna, kad kava „ateina“ vėliau nei omletas ir panašių dalykų, kuriuos dažnai sudėtinga suvokti europiečiams. Jeigu užsisakėte maisto išsinešti ir paprašėte, kad jis būtų be svogūnų, o šeimininkė pamiršo, tada jūs, atnešus maistą, tikslinatės, ar tikrai nebus svogūnų, menka bėda, ji nusineša dėžutę atgal į virtuvę, apverčia salotas, ant kurių viršaus užpiltas svogūnų padažas, kita puse ir problema išspręsta, „prašau, be svogūnų“.

Tai va taip ir gyvenam. Besistebėdami, priprasdami ir besimėgaudami. J

P.S. lapkričio gale gausiu fotiką, tai bus truputį daugiau kokybės :)