Kiek pavargę nuo pokerio,
nusprendėme, pagaliau, sau leisti truputį pakeliauti ir atsipalaiduoti. Šį
kartą neapsikrovėme ir kelionės patys neplanavome, nusipirkome ekskursiją su įskaičiuotu maistu, žvejyba, nardymu,
plaukimu laivu, ekskursiją po džiungles ir t.t. Viskas kainavo 20 $ žmogui.
Skamba nesveikai kietai, tačiau pasirodo, kad net ir Kambodžoje reklaminiai
lankstinukai ne visada sutampa su realybe. :D Su organizaciniais reikalais ir laiko suvokimu
yra truputį (švelniai tariant) nesklandumų. Na bet apie viską smulkiau ir iš
eilės.
Išplaukėme anksti ryte, 9.30
vietos laiku (taip, man tai reiškia anksti). Tikėjaus kažko panašaus į „Party boat“ (žr.
video), tačiau jau lipant į laivą buvo akivaizdu, kad stipraus vakarėlio čia
neužkursi, truputį ne ta publika. Mes buvome tikriausiai patys jauniausia
laive, visi kiti gan solidaus amžiaus. Na, bet nieko tokio ir be vakarėlio
galima gerai praleisti dieną. Laivas trijų aukštų, netviska prabanga, tačiau
visai jaukus, įsitaisėme trečiame aukšte ant gultų ir visą kelią ne tik
grožėjomės vaizdais, bet ir kaitinomės saulėje. To pasekmės mane kamuoja ir
dabar, vis dar degu. :D Po maždaug pusvalandžio plaukimo sustojome prie vienos
iš salų, tačiau gan toli nuo kranto, tiek toli, kad su savo plaukimo įgūdžiais
nespėčiau nuplaukti ir grįžti per mums skirtą laiką. Žinoma šiek tiek
paplaukiojau, nardyti nemėginau, nes ne tik nemoku, bet ir nelabai mėgstu,
Marius bandė, sakė matė žuvų. :D Šioje
stotelėje buvau kiek piktoka, kad negali mūsų priplukdyti arčiau salos, nes ji
atrodė nelabai gyvenama, todėl ramybės nedavė mintis, kad gal čia filmavo 31-ą „Išlikimo
sezoną“, kaip žinia aš viena iš tų keistuolių, kur matė visus sezonas. :D Na
bet ką padarysi, sustoję buvome neilgam, tačiau spėjau pamatyti kaip moteris
panikuoja ir skęsta su liemene, bet čia tokia liūdnesnė istorija. :D
Kita stotelė - Koh Rong Samloem,
bet prieš atplaukiant užkąskime. Man atrodo, kad kol esu Kambodžoje dar
nevalgiau tokio neskanaus maisto. Rinkomės iš keleto patiekalų vištiena su
pomidorais, vištiena su imbieru ir vištiena su kažkuo neaiškiu, dar kažkokios
bulvės ir žinoma šalia makaronai arba ryžiai, įsidėjau visko po truputį – buvo labai
blogai, beveik visur bet ne tik vištienoj su imbieru buvo imbiero, o imbieras
man skanus tik dvejuose pavidaluose – imbieriniai sausainiai ir imbieras prie
sušių, žodžiu, ne kas, bet nepavalgyti plaukėm. :D Atsigėriau kavos ir nuploviau šį kartą
nevykusius Azijos skonius, per tą laiką spėjome pasiekti kelionės tikslą. Per
garsiakalbį kelionės vadovas keistoku balsu šaukė „Welcome to paradise“. Šį
kartą nemelavo – tik išlipus iš laivo pirma man į galvą šovusi mintis buvo – „o
kodėl mes nesugalvojom gyventi čia?“ Smėlis baltesnis nei paplūdimiuose, prie
kurių gyvenam, vanduo – žydresnis, pasakiškai gražu ir ramu. Pasivaikščiojome
paplūdimiu, pasisupome ant sūpynių, paaikčiojame „Kaip čia gražu, kaip čia
faina“, aišku, išsimaudėm ir traukėm ieškoti nuotykių.
Nevedžioja po džiungles,
kaip žadėjo, tai patys pasivedžiosim. Ėjom išmintu takeliu, kol priėjom
milžiniškus laiptus, sakydama milžiniškus aš nė trupučio neperdedu – tai 10
kartų sunkiau nei Aleksoto laiptai, kuriais aš lipdavau gan dažnai, kai teko
ten gyventi. Ne tik sunkiau, bet ir gerokai pavojingiau ir tai neturi nieko
bendro su saugumu einant naktį ir nešantis pilną kuprinę pinigų. Kai įveiki
vieną atkarpą ir atrandi iš rastų sudėtą pakylą, atrodo, kad jau viskas –
pabaiga, bet palypėjus supranti, kad jie dar nesibaigė... Nuo kalno viršūnės
atsivėrė tikrai neblogas vaizdas, tačiau verta lipti ir dėl kitų atradimų.
Pasibaigus laiptams, ėjome gilyn į mišką ir išgirdome muziką, todėl judėjome
pagal garsą, galiausiai priėjome stovyklavietę, kuri atėmė žadą, galėjau
pasakyti tik vieną stiprų WOW. Jauni žmonės pasistatę keletą palapinių iš
kažkur atsivedę elektrą, pasidarę barą, laužavietę, stalus, gyvena tiesiog
miške. Atvažiuoji į Kambodžą ir žaidi išlikimą, belekaip kietai, gali čia
gyventi, o tavo vienintelės išlaidos – pinigai, kuriuos išleidi maistui! Mus
pavaišino šaltinio vandeniu ir pakvietė į gruodžio 12 vyksiantį Full moon
party, gal ir apsilankysim.
Laikas mus jau spaudė, todėl
turėjome leistis laiptais ir skubėti atgal į laivą. O laiptais per daug
nepriskubėsi, patikėkit, lipimas tais laiptais reikalauja didesnės
koncentracijos nei žaidžiant pokerį ir viena klaida čia gali kainuoti ne 100
eurų, o gyvybę :D Tačiau viskas baigės gerai, nusileidom sveiki ir gyvi, į
laivą spėjom. Kelionė atgal įdomi buvo tik tuo, kad nori nenori teko susivokti,
kad gal visgi mes tikrai rytų europiečiai, nes buvo siūloma ateiti prie baro ir
atsigerti nemokamo alaus, su sąlyga, kad gerti teks per nardymo įrangą ir
tragiškai greitai. Spėkit, kas susidomėjo šiuo pasiūlymu, mes – trys lietuviai
ir viena rusė, išvadas pasidarykit patys :DDD
Taigi, manau kad į šią salą,
tikrai, dar sugrįšim, tik kitą kartą nebesirinksim ekskursijos, o plauksim
savarankiškai, be šių „privalumų“ kelionė pirmyn atgal laivu kainuoja 5$.
Linkėjimai ir laukit staigmenų J
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą