Kartais ateina tokia diena (kartais ir neateina), kai koks nors žmogus tau visiškai netikėtai sako: "ei, važiuojam į Kambodžą", galvodama, ką atsakyti tikriausiai mąsčiau kiek per ilgai, užtrukau visas 3-5 minutes, o dabar aš čia, jau pilna įspūdžių, o 5 mėnesiai Azijoje dar prieš akis.
Šiandien lygiai mėnuo, kai aš gyvenu kažkokiame kosTmose, jau kuris laikas galvoju apie tai, kad šia patirtimi reikia pasidalinti, tačiau stabdo tai, kad neturiu jokios priemonės, kuri padėtų perteikti Jums vaizdinę informaciją ir iliustruoti visas pasakas, kurias čia ketinu rašyti. Bet pažadu, su laiku bus ir priemonės, bus ir iliustracijos.
Pradėsiu nuo to, kad gyvenimas Kambodžoje prasidėjo Siem Reap mieste su daug pigaus alaus, triukšminga Pub gatve, ausis draskančia muzika ir nebūtinai pačiais linksmiausiais nuotykiais. Taigi, atsibeldėme čia, viešbutyje, už kurį sumokėjom apie 10$ už dvivietį kambarį, palikome daiktus ir meginome pirmą kartą atrasti Kambodžą. Atradimai prasidėjo viešbučio bare, po ilgos kelionės visai norėjosi sudaužti bokalais ir pasidžiaugti, kad mes pagaliau ČIA, patraukliai atrodė ir kaina - 1$ už bokalą (tada dar nežinojome, kad stipriai permokam :D). Antras atradimas - tuk tuk'ai - mūsų laimė ir mano nelaimė (nelaimė bus istorijos vinis, tad dar palikim truputį intrigos). Už 1$ gali nuvažiuoti beveik į bet kurią miesto vietą, žinoma, reikia mokėti derėtis, pirma kaina, kurią Jums pasiūlys, beveik visada bus didesnė, tačiau dažniausiai ne galutinė. Taigi, su tuk tuk'u nuvažiavome į Siem Reap centrą, kur vos tik sutemus prasideda veiksmas, visuose baruose garsiai (dažnai nekokybiškai) groja muzika, gatvė pilna kioskelių siūlančių kokteilius po 1,5$, šokiai ir gatvėse, ir klubuose, daugybė neskoningai, iššaukiančiai apsirengusių merginų ir šiek tiek galvas pametę turistai. Kalbant atvirai, pirmus du vakarus visai smagu, vėliau - keistai atgrasu. Taigi, susiradome kiek tylesnį barą, išgėrėme dar po keletą alaus (šį kartą nepermokėjom - 0.5$ už bokalą), visai skaniai pavalgėm, galiausiai gatvėje pažaidėme beer pongą ir kaip čempionai grįžom namo. Kuo dar gali nustebinti Pub gatvė? Kepti tarakonai ir kitokia vabzdžiai! Išbandėm - neblogas užkandis prie alaus.
Kitus vakarus leidome kiek ramiau. Trečią kelionės vakarą su draugu sugalvojom, kad būtų visai smagu su tuk tuk'u pasivažinėti aplink miestą, kelionė buvo išties smagi, karvės vidury kelio, vietinės lūšnelės ir šalia jų išdygę kontrastingai prabangūs viešbučiai, dainuojantis vairuotojas ir kitos smulkmenos. Tik sugrįžus "namo" suvokiau, kad neturiu savo piniginės. Žmonės, kurie mane gerai pažįsta ir žino, kaip dažnai būnu išsiblaškius ir sugebu pamesti įvairiausius daiktus, nenustebs. Nieko labai naujo, tik eilinis Justės feilas, tačiau laikykitės ten, kaip dabar madinga sakyti. Pastebėjus, kad nebėra piniginės, susiruošiau ieškoti mus vežusio tuk tuk'o, užduotis atrodė beveik neįmanoma, bet pabandyti reikėjo. Tuk tuk'o neberadau, per daug nesistebiu, jeigu aš rasčiau piniginę, kurioje daugiau pinigų nei mano mėnesio alga, tikriausiai leisčiau sau vieną vakarą pailsėti. Nežinau kaip, tačiau ieškodama dingusios piniginės sugebėjau pamesti telefoną, grįžus namo tiesiog susiėmiau už galvos, atsisėdau ant laiptelių ir pati stebėjausi koks beribis gali būti žmogaus žioplumas. Neneikit, išties įspūdinga.
Likusios dienos Siem Reape nebuvo labai ypatingos, pigiausio ir skaniausio maisto paieškos, kartais labiau vykę, kartais mažiau, pigus nugaros masažas, kojų masažą darančios žuvytės, dar truputis pigaus alaus, viešbučio baseinas, derybos turguje ir kt. Čia dar tikrai sugrįšim, nes atvažiavus į Kambodžą būtina aplankyti jų pasididžiavimą - Ankor Vatą. Iki pasimatymo Siem Reap.
Kitą kartą papasakosiu apie mistika apipintą Kambodžos miestą, kuriame ketiname gyventi didžiąją kelionės dalį bei savo veiklą čia, juk atvažiavau ne tik pinigus ir telefonus vietiniams dalinti. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą